| „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“ – skelbia devintasis Dievo sakymas, o naujausias „Artumos“ numeris savo skaitytojus kvieia varb lapkrit praleisti drauge diskutuojant tokia karta tema.
„Negeisk moters groio savo irdyje, nesileisk uburiamas jos vilgsni; taip nutinka mogui, kuris miega su savo kaimyno mona; kas j palieia, tas neliks nenubaustas. mogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi; tai darydamas, jis udo pat save“ – Šventraio imint i Patarli knygos primena kunigas Linas Šipaviius.
Bet jeigu paklaustumte „Artumoje“ raanio tvo Kstuio K. Briliaus MIC, ar manoma atleisti didiausias idavystes, jis atsakyt – TAIP. Ir jo straipsnio antrat spja: „Nedauyk savojo laivo!“ – syk sudauytas, jis veikiau primins plaust, plduriuojant tarp duen ir neant nenorta tkme.
Vytaut Maciukait primins, kad Dekalogo nemanoma laikytis savo jgomis – mums reikalinga Dievo malon. Ši jauna ir imintinga autor pads atrasti, kur gimsta nuodm, kaip atpainti blog ir kuo turime rpintis, kad dvasia nebt nustelbta, o nuodms atsisakytume paioje jos uuomazgoje.
„Ar galtume gyventi pasaulyje, kuriame sins nebelikt?“ – klausia Antanas Gailius ir jo tekste gausu tiesos apie sunkius laikus ir sin, kuri mums kalba, nepaisydama to, ar klausome jos, ar ne...
Kita „Artumos“ publikacija – apie prostitucij, egzistuojani dl paprastos prieasties – pasil sukuria paklausa. Teksto autor – Lietuvos Carito bendradarb Milita ikut dirbo su moterimis, nukentjusiomis nuo prostitucijos, mat j skausm, kani, pasmerkim, lides. Straipsnis „Beveidiai sekso pirkjai“ primena, kad i moni gyvenimai – labai arti ms, gal net tarp ms, tad ios aizdos lieia ir mus.
urnale skaitytojai suras du ypatingus interviu apie itin skaudi ms dien problem – skyrybas. Pirmasis pokalbis su gydytoju psichoterapeutu ir eim konsultantu Gintautu Vaitoka: kuomet sutuoktiniai umirta, jog giliausia meils dimensija yra buvimas draugu vienas kitam, tuomet randasi spragos, eidia neitikimybs patirtys, ypa kenia vaikai; bet panekovas usimena ir apie tai, kad meil nepradingsta staiga, ir pateikia negailesting statistik, kuri rodo, jog susidr su problemomis mes per greitai nuleidiame rankas. Antrasis pokalbis – su tvu prancikonu Severinu Holocheriu OFM, kuris atsiliepia skyrybas igyvenani moni skausm ir jau daugyb met tarnauja j sielovadoje. Tvas Severinas liudija, kad skyrybos visuomet yra pralaimjimas, sukeliantis daugyb kit sutrikim, bet neisprendiantis problem i esms. Pokalbio metu panekovas atsimena ir savo asmenin kriz, kuri patyr bdamas jaunas kunigas.
Joana Gimberyt-Juron atvirai dalijasi apie neitikimybs formas ir toki itikimyb, kuri privalt egzistuoti ne tik santuokoje, bet ir kelionje jos link; o Romanas Kazakeviius tsia v. Jono Pauliaus II palikimo analiz, kart apvelgdamas kno teologijos katechezes apie celibat – i pasiaukojamo pasirinkimo kylani viso gyvenimo itikimyb.
Dr. Vincentas Voboleviius, apvelgdamas Vyskup sinod eim sielovados temomis, i ekonomins perspektyvos atsako klausim, kodl ventoji nusidjli Banyia turi ne tik su meile ir pagarba kalbti panekovui, bet ir nepamirti neksti nuodms.
Be to, „Artumos“ skaitytojai turs galimyb vilgtelti dviej nauj palaimintj asmenybes: rugsjo 27-j beatifikuoto vyskupo Alvaro del Portiljo gyvenimas liudija, kad ventumas pasiekimas ir paprastam mirtingajam; o artimiau susipain su spalio 19-j palaimintuoju paskelbtu popieiumi Pauliumi VI suinosime, kodl jis ne tik atsisak neioti triaukt popiei karn, bet ir j pardav.
Lapkriio „Artuma“ gvildena opi tem, tad neproal malda kreiptis visus ventuosius, kuriems pavyko nugyventi pagal Dekalog – galt jau ir mums padti! O tuomet gal paaiks, kad devintasis Dievo sakymas kvieia ne tik negeisti, bet kai ko dar labiau geisti?!
Valdon Mincit |